Autoriai

Dr. Tomas Bagdanskis

Komentaro autorius, advokatas

Dr. Vilius Mačiulaitis

Komentaro autorius, advokatas

Mantas Mikalopas

Komentaro autorius, advokatas

Kas knygos viduje?

Nemokamai peržiūrėkite pavyzdinius straipsnių komentarus:

  • 21 straipsnis
  • 44 straipsnis
  • 61 straipsnis
  • 78 straipsnis
  • 159 straipsnis

21 straipsnis. Darbo sutarties šalys

  1. Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys.
  2. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
  3. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
  4. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu.
  5. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

 

KOMENTARAS

Darbo sutarties šalys, t. y. subjektai, kurie sudaro darbo sutartį, yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotoju gali būti asmuo, sukakęs 16 metų (įgijęs darbinį teisnumą ir veiksnumą). Teisės aktai numato išimtį, kai asmuo darbuotoju gali tapti ir anksčiau, pavyzdžiui, Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo 13 p.[1] numato, kad lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą, leidžiama dirbti vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Darbdavys įdarbina vaiką nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, jeigu:

  1. yra gavęs vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą dėl vaiko darbo,
  2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, ir
  3. mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.

Darbdavys, keisdamas vaiko nuo keturiolikos iki šešiolikos metų įdarbinimo sąlygas, turi gauti raštišką vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimą dėl vaiko darbo, taip pat mokslo metų laikotarpiu mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo, kai keičiamos darbo laiko sąlygos, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, kai atlikus profesinės rizikos vertinimą nustatomi nauji profesinės rizikos veiksniai.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK iš esmės pakeista darbdavio sąvoka. Šis pakeitimas yra ypač aktualus, kai darbdavys turi įstatymo nustatytas prievoles, susijusias su darbuotojų skaičiumi (pavyzdžiui, teikti informaciją darbo tarybai, pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nediskriminavimo politikas), tam tikromis profesinių sąjungų teisėmis (pavyzdžiui, atlikti darbo tarybos funkcijas). Darbdaviu yra laikomas:

  1. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą;
  2. Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė;
  3. fizinis asmuo.

Darbdavio – juridinio asmens gebėjimas įgyti teises ir pareigas bei jas realizuoti (darbinis teisnumas ir veiksnumas) atsiranda nuo juridinio asmens įsteigimo momento. Jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, jo teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 2.2. str. nustato, kad galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) atsiranda asmeniui gimus, ir išnyksta jam mirus. CK 2.5. str. nustato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės – 18 metų. Taigi, fizinis asmuo gali tapti darbdaviu sukakęs 18 metų.

Darbdavys struktūriškai gali būti sudarytas iš darboviečių – organizacinių struktūrinių darinių, kurie vykdo darbdavio veiklą (filialų, atstovybių, kitų struktūrinių padalinių). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad, skirtingai nuo ankstesnio teisinio reguliavimo, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo (sudarytas iš struktūrinių padalinių ar vienetų, kurių teisinė forma nėra šia prasme svarbi), tuo tarpu darbdavio struktūrinis padalinys nėra laikomas savarankišku darbdaviu (išskyrus aukščiau minėtus užsienio subjektus). Tačiau, sprendžiant darbo organizavimo klausimus, pavyzdžiui, darbo sutarčių sudarymą, darbo laiko režimų, apskaitos klausimus, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą, darbdavį sudarančių padalinių vadovai (ar kiti padaliniuose dirbantys asmenys) gali būti įgaliojami atlikti tam tikras darbdavio funkcijas, pavyzdžiui, filialo vadovui gali būti deleguojama teisė sudaryti darbo sutartis su į filialą priimamais darbuotojais, struktūriniame padalinyje dirbantis vidurinės grandies vadovas gali būti įgaliojamas organizuoti darbo ir poilsio laiką, tvirtinti darbo grafikus, vesti darbo laiko apskaitą.

Darbdavio sąvokai išimtis taikoma tik Lietuvos Respublikoje įregistruotos užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens padalinio (filialo, atstovybės) atžvilgiu – toks užsienio valstybės filialas ar atstovybė, įregistruoti Lietuvoje, būtų laikomi savarankiškais darbdaviais.

[1] 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 518 “Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo”, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/46a43c005cd411e79198ffdb108a3753.